Pastaruoju metu besiformuojanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. eA-637-662/2019 [1]) mokestiniuose ginčuose su muitine dėl prekių tarifinio klasifikavimo sulaukė nemažai vertinimų, pastebėjimų ir diskusijų [2]. Be to, ir pats importuojamų prekių tinkamas tarifinis klasifikavimas Lietuvoje (remiantis Muitinės laboratorijos išvadomis) ir praktiniu lygmeniu tampa vis aktualesnis. Ši tendencija ypač pastebima pastaruoju metu muitinės įstaigoms (Lietuvoje) nustačius, jog dėl netiksliai klasifikuojamų prekių galimai yra nesumokamos didelės importo mokesčių sumos ar išvengiama padidintų muito mokesčių tarifų (antidempingo muitų) taikymo, pavyzdžiui, už į ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamas trečiųjų valstybių (Rusijos Federacijos) kilmės prekes (trąšas) [3]. Nors klausimai dėl prekių tarifinio klasifikavimo mokestinių ginčų praktikos Lietuvoje buvo keliami ir anksčiau [4], esama situacija sąlygoja būtinybę dar kartą detaliau pažvelgti į dabartinę praktiką, įvertinti ar apskritai prekių tarifinio klasifikavimo sistema Lietuvoje funkcionuoja tinkamai, kokie yra sisteminiai jos teisinio reguliavimo trūkumai, nulemiantys mokestinius ginčus, ypač susijusius su Muitinės laboratorijos išvadų teisiniu statusu.