Vienas iš esminių ir svarbiausių importo mokesčių/muitų apskaičiavimo elementų ir veiksnių su kuriais neišvengiamai susiduria bet kuris tarptautinės prekybos verslas yra importuojamų prekių kilmė, t. y. prekių „ekonominė: pilietybė (priskyrimas konkrečiai kilmės valstybei, kur prekė buvo išgauta ar pagaminta). Būtent pagal ją muitinėje nustatomas prekei taikytinų ES muitų dydis bei tarifas (nulinis, lengvatinis, įprastinis/konvencinis, autonominis ir kt.).
Netinkamas ar netikslus prekės kilmės nurodymas bei deklaravimas, savo ruožtu, gali lemti ir esmines teisines mokestines pasekmes. Tad verslo praktikoje labai svarbu teisingai į(si)vertinti ar tinkamai deklaruojate(-avote) prekės kilmę muitinės deklaracijose, taip pat ar importuojamos/eksportuojamos prekės jų gabenimo bei sandėliavimo logistinių operacijų metu nėra praradusios lengvatinės kilmės, suteikiančios galimybę pasinaudoti sumažintais ar nuliniais muito mokesčio tarifais.
Tai patvirtina ir esama mokestinių ginčų praktika bei išaiškinimai dėl prekių kilmės taisyklių reikšmės su kuriais kviečiu susipažinti leidinyje „Muitų teisė praktikams“ (Nr. 99, 2021.08.07) publikuotoje mano naujoje apžvalgoje (paremtoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. birželio mėn. išnagrinėtos mokestinio ginčo bylos pavyzdžiu):
