ES ir JAV prekybinių santykių bei jų apmokestinimo teisinis reguliavimas: aktualijos, iššūkiai bei problematika

ES ir JAV prekybinių santykių bei jų teisinio reguliavimo aktualijos: Pastaruoju metu, netylant prekybos karų tematikai, vis daugiau dėmesio viešumoje susilaukia Europos Sąjungos (ES) ir jos valstybių narių prekybinių santykių…

Continue ReadingES ir JAV prekybinių santykių bei jų apmokestinimo teisinis reguliavimas: aktualijos, iššūkiai bei problematika

Prekių tarifinio klasifikavimo sistema Lietuvoje ir jos teisinio reguliavimo tinkamumas: ką liudija mokestinių ginčų praktika?

Pastaruoju metu besiformuojanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. eA-637-662/2019 [1]) mokestiniuose ginčuose su muitine dėl prekių tarifinio klasifikavimo sulaukė nemažai vertinimų, pastebėjimų ir diskusijų [2]. Be to, ir pats importuojamų prekių tinkamas tarifinis klasifikavimas Lietuvoje (remiantis Muitinės laboratorijos išvadomis) ir praktiniu lygmeniu tampa vis aktualesnis. Ši tendencija ypač pastebima pastaruoju metu muitinės įstaigoms (Lietuvoje) nustačius, jog dėl netiksliai klasifikuojamų prekių galimai yra nesumokamos didelės importo mokesčių sumos ar išvengiama padidintų muito mokesčių tarifų (antidempingo muitų) taikymo, pavyzdžiui, už į ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamas trečiųjų valstybių (Rusijos Federacijos) kilmės prekes (trąšas) [3]. Nors klausimai dėl prekių tarifinio klasifikavimo mokestinių ginčų praktikos Lietuvoje buvo keliami ir anksčiau [4], esama situacija sąlygoja būtinybę dar kartą detaliau pažvelgti į dabartinę praktiką, įvertinti ar apskritai prekių tarifinio klasifikavimo sistema Lietuvoje funkcionuoja tinkamai, kokie yra sisteminiai jos teisinio reguliavimo trūkumai, nulemiantys mokestinius ginčus, ypač susijusius su Muitinės laboratorijos išvadų teisiniu statusu.

Continue ReadingPrekių tarifinio klasifikavimo sistema Lietuvoje ir jos teisinio reguliavimo tinkamumas: ką liudija mokestinių ginčų praktika?

Mokestinius ginčus nagrinėjančių LR institucijų kreipimaisi į ESTT bylose dėl muitų bei importo mokesčių: šiandieninė situacija bei jos problematika

Nacionalinių institucijų kreipimaisi į ES Tesingumo Teismą mokestinių ginčų bylose: aktualios tendencijos Pastarosiomis savaitėmis (2020 m. sausio pabaigoje), sulaukėme net kelių nacionalinių mokestinius ginčus Lietuvos Respublikoje nagrinėjančių institucijų (Mokestinių ginčų…

Continue ReadingMokestinius ginčus nagrinėjančių LR institucijų kreipimaisi į ESTT bylose dėl muitų bei importo mokesčių: šiandieninė situacija bei jos problematika

Monografija „Muitų teisinis reguliavimas“ (2019) kaip naujas tarptautinės prekybos ir muitų teisės šaltinis lietuvių kalba

Europos Sąjungos (ES) prekybos ir muitų teisės reikšmė bei aktualijos: Pastarąjį dešimtmetį (nuo 2010 m.), ir ypač pastaruosius kelis metus (nuo 2016 m.) vykę pokyčiai – Europos Sąjungos (ES) muitų…

Continue ReadingMonografija „Muitų teisinis reguliavimas“ (2019) kaip naujas tarptautinės prekybos ir muitų teisės šaltinis lietuvių kalba
Read more about the article Tarptautinės prekybos tarp ES ir Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas: istorinės pamokos bei ateities perspektyvos verslui
Image of EU flag fluttering on wind against high business office building made of concerete and

Tarptautinės prekybos tarp ES ir Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas: istorinės pamokos bei ateities perspektyvos verslui

Tarptautinė prekyba tarp ES ir Rusijos Federacijos: reikšmė, pokyčiai ir tendencijos Pastebėtina, jog pagal tarptautinės prekybos apimtis Rusijos Federacija yra trečia pagal svarbą prekybos partnerė Europos Sąjungai (ES) ir ES yra…

Continue ReadingTarptautinės prekybos tarp ES ir Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas: istorinės pamokos bei ateities perspektyvos verslui

Antidempingo muitų taikymas ES: teisinė praktika bei ginčijimo pagrindai ir galimybės

Antidempingo muitų taikymas ES: esama teisinė praktika: Ekonominių sukrėtimų ar krizių sąlygomis sustiprėja protekcionistinės, į vidaus rinkos interesų bei vidaus gamintojų apsaugą nukreiptos ekonominės veiklos ir tarptautinės prekybos reguliavimo priemonės,…

Continue ReadingAntidempingo muitų taikymas ES: teisinė praktika bei ginčijimo pagrindai ir galimybės

Muitinės skolininko samprata Sąjungos muitinės kodekse ir ES Teisingumo Teismo praktikoje: į ką būtina atkreipti dėmesį?

Tiek mokestinių ginčų praktikoje, tiek ir muitinės vykdomų mokestinių patikrinimų ar tyrimų metu labai dažnai kyla klausimas kurį asmenį muitinė turi teisę laikyti skolininku ir, atitinkamai, jo atžvilgiu apskaičiuoti papildomai mokėtinas importo mokesčių sumas ar atlikti šių mokesčių kontrolės veiksmus, taikyti atsakomybės priemones. Pavyzdžiui, šioje srityje dažnai keliami klausimai ar skolininku muitinei pripažintinas tik verslo subjektas faktiškai įsigijęs prekes, atgabentas į ES ir Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, t. y. importuotojas, ir ar tokį pat statusą gali turėti šias prekes faktiškai atgabenęs asmuo (vežėjas), jų įsigijimą ir gabenimą organizavęs asmuo (tarpininkas), ar atgabentų prekių muitinės procedūras padėjęs įforminti asmuo (deklarantas) bei kiti tarptautinės prekybos ir prekių tiekimo sandorių grandinėje dalyvavę asmenys. Šiame straipsnyje apžvelgsime Sąjungos muitinės kodekso (SMK) nuostatas bei aktualią ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, kuri padeda atsakyti į šiuos klausimus bei leidžia verslo subjektams apginti savo teises ir teisėtus interesus ginčytinose situacijose.

Continue ReadingMuitinės skolininko samprata Sąjungos muitinės kodekse ir ES Teisingumo Teismo praktikoje: į ką būtina atkreipti dėmesį?

Kaip COVID19 pakeitė (ir ar pakeitė) mokesčių teisinį reguliavimą Lietuvoje: patirtis bei pamokos pandemijos akivaizdoje

Teisinėse naujienose ir portaluose pastaruoju metu visuomet buvo skiriama daug dėmesio šiais, 2020 metais, pasaulį (ir Lietuvą) sukrėtusios Covid19 pandemijos temoms, ypač pandemijos ir dėl jos įvesto karantino ekonominių bei finansinių pasekmių nagrinėjimui, įvairioms valstybės siūlomoms pagalbos priemonėms (įskaitant priemones mokesčių srityje), taikytinoms sukrėtimus patiriantiems gyventojams ir verslui. Nors atskiri šios temos klausimai buvo gana plačiai nagrinėjami, vis tik, kiek tai susiję su mokesčių teisiniu reguliavimu, visos Lietuvos Respublikoje taikytos mokestinės priemonės nebuvo plačiau sistemiškai įvertintos, be to, jos labai dažnai kito ir keitėsi (bei keičiasi iki šiol). Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje siekiama pateikti bendrą teisinį mokesčių teisinio reguliavimo įvertinimą minėtu laikotarpiu bei aptarti Lietuvos Respublikos patirtį mokestinėmis priemonėmis reaguojant į Covid19 pandemijos socialines bei ekonomines ir finansines pasekmes. Pabrėžtina, jog šie klausimai išlieka aktualiais ir pasibaigus Lietuvos Respublikoje paskelbtam karantinui (2020 m. birželio mėn.), tačiau ir toliau tebesitęsiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo mėn. paskelbtai ekstremaliai situacijai.

Continue ReadingKaip COVID19 pakeitė (ir ar pakeitė) mokesčių teisinį reguliavimą Lietuvoje: patirtis bei pamokos pandemijos akivaizdoje

Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) teisės taikymas mokestiniuose ginčuose Lietuvoje: misija (ne)įmanoma?

Lietuvos Respublika jau beveik dvidešimt metų (nuo 2001 m.) yra Pasaulio Prekybos Organizacijos (toliau – PPO) narė ir yra ratifikavusi iš esmės visas tarptautines sutartis, sudarančias vadinamosios PPO teisės dalį, t. y. Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. „General Agreement on Tariff and Trade“; toliau – GATT susitarimas) ir PPO steigimo sutarties priedus (pvz. susitarimus dėl prekių kilmės, muitinio įvertinimo, prekybos apsaugos priemonių taikymo ir kt.). Visos šios nuostatos yra svarbios tuo požiūriu, kad jos nustato tarptautinės prekybos apmokestinimo esminius principus bei tvarką, kurios turėtų laikytis PPO valstybės narės. Kita vertus, daugelyje pasaulio valstybių, taip pat ir Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse yra iki šiol plačiai diskutuojami koks yra PPO teisės statusas nacionalinėse ir supranacionalinėse teisinėse sistemose (pavyzdžiui, ES teisėje) ir ar PPO susitarimai yra laikytini tiesioginio veikimo tarptautinėmis sutartimis, kuriomis, pavyzdžiui, tiesiogiai galima remtis nagrinėjant ginčus teismuose. Šiame straipsnyje, įvertindami naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2474-968/2020 ir kt.), apžvelgsime kaip Lietuvoje buvo (ir yra) taikomos PPO teisės nuostatos nacionaliniuose teismuose, nagrinėjant mokestinių ginčų bylas bei kokios yra galimybės tiesiogiai remtis jomis siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Continue ReadingPasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) teisės taikymas mokestiniuose ginčuose Lietuvoje: misija (ne)įmanoma?
Read more about the article COVID-19 antroji banga ir mokesčių teisinis reguliavimas Lietuvoje: ko galime tikėtis 2021 m.?
Coronavirus 2019-nCov novel coronavirus concept. Microscope virus close up.

COVID-19 antroji banga ir mokesčių teisinis reguliavimas Lietuvoje: ko galime tikėtis 2021 m.?

Koronaviruso sukelta pandemija paženklinti jau praėję 2020-ieji metai skaudžiai palietė Lietuvą, o valstybė ir visuomenė gana stipriai nukentėjo nuo tiesioginių ir netiesioginių pandemijos pasekmių, ypač vadinamosios antrosios pandemijos bangos, prasidėjusios 2020 m. rudenį, metu. Prasidėjus pandemijai, Vyriausybės nutarimais dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo įsigaliojo ir verslo subjektams pradėta taikyti nemažai veiklos apribojimų. Straipsnyje, parengtame bendradarbiaujant su Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, apžvelgiamos mokesčių teisinio reguliavimo tendencijos karantino metu ir atskleidžiama, kokių reguliavimo naujovių galime tikėtis 2021 m.

Continue ReadingCOVID-19 antroji banga ir mokesčių teisinis reguliavimas Lietuvoje: ko galime tikėtis 2021 m.?