Nuo 2020 m. kovo mėn. pradėjau bendradarbiauti (prisijungdamas kaip redaktorius) žurnale (leidžiamame anglų kalba), skirtame praktikams, dirbantiems tarptautinės prekybos ir muitinės teisės srityje: „Customs Compliance and Risk Management: Journal for Practitioners in Europe„(„CCRM Journal“).
Džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie žurnalo/leidinio redagavimo ir redakcinės kolegijos bei pranešti, kad nuo šio numerio skaitytojų patogumui atnaujinome jo dizainą ir sugrupavome visus straipsnius pagal temas ir antraštes/institutus, susijusius su individualiais tarptautinės prekybos ir muitų teisės klausimais (pvz. prekių kilmė, muitinės procedūros, muitinės tarifai ir kt.).
Maloniai kviečiu susipažinti su naujausia leidinio „CCRM Journal“ versiją, kurioje taip pat publikuojamos ir mano įžvalgos apie ES prekių muitinės kilmės taisyklių taikymą Lietuvoje ir taip pat daug kitų įdomių straipsnių:
https://www.customsclearance.net/en/articles/categories/articles?journal=11&journal_release=166
https://www.customsclearance.net/files/journal-release-translations/252/1_CCRM-10.pdf
Asmeniškai (bent jau man) vienas painiausių ir įdomiausių tarptautinės prekybos verslo ir jo apmokestinimo klausimų yra susijęs su prekių muitinės kilmės nustatymu, t. y. nustatymu valstybės, iš kurios prekės turi būti laikomos kilusiomis, importo muitų ir kitų prekybos apribojimų taikymo tikslu.
Pasaulinėje praktikoje, plečiantis dvišalių ir daugiašalių tarptautinių prekybos sutarčių skaičiui, atsiranda įvairiausių naujų laisvosios prekybos susitarimų, ir dažnai kyla klausimų kaip teisingai taikyti prekių muitinės kilmės taisykles, siekiant sumažinti galimą mokesčių riziką ir naštą bei pasinaudoti lengvatiniais muitų tarifais.
Kaip galima apsiginti ir ką daryti, jei esate kaltinamas neteisingai deklaravęs prekių kilmę importo ar kitose muitinės deklaracijose – mano atsakymus ir įžvalgas (remiantis Lietuvos Respublikos praktika) taip pat rasite šiame leidinio numeryje ir jame publikuotame straipsnyje:
